Kokios naktys didžiulės ir žalios, ir kvepiančios būna! Upėj spindi kaip peilis šviesa nerami ir skaudi Aš brendu per rasas pagal ūžiantį žalią malūną Į tą naktį, kuri nebesutelpa mano širdy Ant baltų debesų spinduliai nejudėdami guli Ir į verkiančią tylumą medžiai nuleido šakas Miško vagys ir moterys žiūri į sunkų mėnulį Vagys juokias, o moterys verkdamos laužo rankas Aš brendu per rasas, per stiklinį vidurnakčio vyną Liūdesių vaivorykštė pražysta ant mano galvos Skrenda mano šešėlis į naktį ugningą ir gryną Kaip šešėlis žvaigždės, kaip šešėlis žvaigždės, žvaigždės negyvos ♪ Tokią naktį trapi melancholija žemėje plečias Ir virpėdama tirpsta numirusio vaiko šypsniu Ir į žalią mėnulio voratinklį, kabantį medžiuos Krenta širdys išblyškusių ir nelaimingų žmonių Aš brendu per rasas, per stiklinį vidurnakčio vyną Liūdesių vaivorykštė pražysta ant mano galvos Skrenda mano šešėlis į naktį, ugningą ir gryną Kaip šešėlis žvaigždės, kaip šešėlis žvaigždės, žvaigždės negyvos (Tu brendi per rasas, per stiklinį vidurnakčio vyną Liūdesių vaivorykštė pražysta ant tavo galvos Skrenda tavo šešėlis į naktį, ugningą ir gryną Kaip šešėlis žvaigždės, kaip šešėlis žvaigždės negyvos) Aš brendu per rasas, per stiklinį vidurnakčio vyną Liūdesių vaivorykštė pražysta ant mano galvos Skrenda mano šešėlis į naktį, ugningą ir gryną Kaip šešėlis žvaigždės, kaip šešėlis žvaigždės, žvaigždės negyvos