Gražios vasarą pievelės Debesėliai sau apvalūs Ant dangaus Jaučiukėliai sau bauboja Nemačiau terp jų abuojo Vis linksmi Neišmoksta tik žmoneliai Taip gyventi, kaip žvėreliai Nors pasiusk Apsistumdo, apsiskaldo O paskum terp saves kalba Negražiai Ot gerai karvytei šėmai! Tik žmoneliams – kaip ir žiemą Nelabai Ir pageltę, ir sulysę Popierėliuos įsiknisę Net griaudu Tai kits kitą užgaulioja Tai bučiuodamies ulioja Kaip kada Neišmoksta tik žmoneliai Taip gyventi, kaip žvėreliai Nors pasiusk Apsistumdo, apsiskaldo O paskum terp saves kalba Negražiai Ot gerai karvytei šėmai! Tik žmoneliams – kaip ir žiemą Nelabai Nuo pačių pradžių taip esti Vienas nori būt gudresnis Už kitus Briedžiai, kiškiai, gėriukėliai Per dienas man guodžia sielą Šokimu Neišmoksta tik žmoneliai Taip gyventi, kaip žvėreliai (ot gerai karvytei šėmai!) Nors pasiusk Apsistumdo, apsiskaldo O paskum terp savęs kalba Negražiai Neišmoksta tik žmoneliai (taip gyventi, kaip žvėreliai) Taip gyventi, kaip žvėreliai (ot gerai karvytei šėmai!) Nors pasiusk Neišmoksta tik žmoneliai (taip gyventi, kaip žvėreliai) Taip gyventi, kaip žvėreliai (ot gerai karvytei šėmai!) Nors pasiusk Neišmoksta tik žmoneliai Taip gyventi, kaip žvėreliai (ot gerai karvytei šėmai!) Nors pasiusk Neišmoksta tik žmoneliai (ot gerai karvytei šėmai!) Nors pasiųsk