Gipsą!
♪
Per gyvenimą keliaut slidu
Kai nuolat atgal atsigręžioju
Mano batai buvo du
Vieno nenešioju
Perbėgo juoda katė per kelią ir užkliudė mane silpną. Jau!
Nuo to laiko, kuriam laikui praradau kojelę
Nuo to laiko jau su dviem nepaėjau
Jau nuo pat vaikystės mama nuolat vis kartoja
"Vieną po kitos dėk koją" (dėk koją)
Bet gal man pasakysit, kas tą koją įtakoja
Kai gyvenimas man šitaip padėkoja?, (Aa)
Gipsas!
Taigi, aš parklupau. O kas toliau? Kas toliau!?
Atsikelti negaliu, guliu, pakirto koją
"Pagalbos! Pakelkit nuo gatvės!"
Kokie žmonės neteisingi, ką jie galvoja?
Nepadėjo nei lietuvis, nei latvis
Nuropojau į stotelę autobusų
Žmonės stumdos, lipa, šaukia
Per mano veidą perbėgo šuva, pilniausias blusų
Ir pirštais užbadė vaikai susiraukę
"Žiūrėk, kaip koja, rankyte moja
Kaip čia loji kaip pasiutusi katė!" (Aa)
Mano širdis į dvi dalis išsišakoja
Jie dvasiškai mane žaloja (je!)
Jau nuo pat vaikystės mama nuolat vis kartoja
"Vieną po kitos dėk koją" (dėk koją)
Bet gal man pasakysit, kas tą koją įtakoja
Kai gyvenimas man šitaip padėkoja (dėkoja)?
Jau nuo pat vaikystės mama nuolat vis kartoja
"Vieną po kitos dėk koją" (dėk koją)
Bet gal man pasakysit, kas tą koją įtakoja
Kai gyvenimas man šitaip padėkoja? (Dėk koją)
Jau nuo pat vaikystės mama nuolat vis kartoja
"Dėk koją" (dėk koją), dėk, dėk!
Dėk koją (dėk koją), dėk, dėk!
Dėk koją (dėk koją)
Jau nuo pat vaikystės mama nuolat vis kartoja (dėk)
"Dėk koją" (dėk koją) dėk, dėk!
Dėk koją (dėk koją)
(Что такое? Что такое?)
♪
Jau nuo pat vaikystės mama nuolat vis kartoja
"Vieną po kitos dėk koją"
Bet gal man pasakysit, kas tą koją įtakoja
Kai gyvenimas man šitaip padėkoja? (Aa)
Gyvenimas gali palikti žmogui daug randų
Gali baigtis negražiuoju
Štai mano batai – buvo du
Vieno tiesiog nebenešioju
Gipsas!