"Turbūt, esu aš nesveikas"
Galvoja Kukutis
"Kai tik pabundu
Tuoj imu galvot apie moteris
Imu galvot apie moteris
Kad net gėda
Vaikams pažvelgt i akis"
"Niekad", – sau tarė Kukutis
"Niekad
Šitaip galvodams
Neprilygsiu tiems
Kurie televizoriuj
Pirma laiko skubėdami dirba
Ir visokiems solistams
Už ką man tos mintys
Kad jas nuo vaikų reikia slėpt!"
Niekis, – reikia dirbti
Nuo ryto ligi vakaro
Nuo vakaro lig ryto
Ir nesigėdysi savo minčių
Praeis tas, praeis tas galvojimas
Niekis, – reikia dirbti
Nuo ryto ligi vakaro
Nuo vakaro lig ryto
Ir nesigėdysi savo minčių
Praeis tas, praeis tas galvojimas
Ir ėmė Kukutis dirbti
Nuo ryto ligi vakaro
Kas dieną
Viršydamas savo darbą
Kad mirdamas ėmė stebėtis
Mirdamas ėmė stebėtis
Tiek prikapojo malkų
Į sienas privarė vinių
Galvijams sušėrė šieno!
O kai numirė
Viskas praėjo
Ir Kukutis nusiramino
Koks palengvėjimas
Koks tai yra palengvėjimas
Kad nebus to galvojimo
Dėl kurio neteks gėdytis
Kai vaikai man ant kapo
Degios žvakutes
Kad nebus to galvojimo
Dėl kurio neteks gėdytis
Kai vaikai man ant kapo
Degios žvakutes
Kad nebus to galvojimo
Dėl kurio neteks gėdytis
Kai vaikai man ant kapo
Degios žvakutes
Niekis, – reikia dirbti
Nuo ryto ligi vakaro
Nuo vakaro lig ryto
Ir nesigėdysi savo minčių
Praeis tas, praeis tas galvojimas
Niekis, – reikia dirbti
Nuo ryto ligi vakaro
Nuo vakaro lig ryto
Ir nesigėdysi savo minčių
Praeis tas, praeis tas galvojimas
♪
Niekis, – reikia dirbti
Nuo ryto ligi vakaro
Nuo vakaro lig ryto
Ir nesigėdysi savo minčių
Praeis tas, praeis tas galvojimas