Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą Ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės Juokės, juokės (juokės), juokės (juokės) Šalčių pramonės su ledais sugaišti pagavo Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto Tuo laukus orai drungni gaivindami glostė Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė Šaukė, šaukė, (šaukė) šaukė (šaukė) Krūmai su šilais visais išsibudino keltis O laukų kalnai su kloniais pametė Krūmai su šilais visais išsibudino keltis O laukų kalnai su kloniais pametė skrandas (Vislab), kas rudens biaurybėj numirė verkdams (Vislab), kas ežere gyvendams peržiemavojo (Ar) po savo keru per žiemą buvo miegojęs Vislab tuo pulkais išlindo vasarą sveikint (Sveiki! Sveiki!) Žiurkės su šeškais iš šalto pašalio traukės Varnos ir varnai su šarkoms irgi pelėdoms (irgi pelėdoms) Pelės su vaikais ir kurmiai šilumą gyrė, šilumą gyrė (šilumą gyrė) Musės ir vabalai, uodai su kaimene blusų (kaimene blusų) Mus jau vargint vėl pulkais visur susirinko (Rodžias, o! Ne!) Ne! Ne verkt, bet linksmintis visi susirinko Nes darbai žiemos visur jau buvo sugaišę O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo Bet visi visur sumišai šokinėdami džiaugės Džiaugės, džiaugės (džiaugės), džiaugės (džiaugės) Ajajajajai, kaip gerai, ajajajajai, šokinėdami džiaugės Ajajajajai, kaip gerai, ajajajajai, kaip gerai