Iš kišenės netyčia man Dievas iškrito Ir, matyt, nuriedėjo savo keliais Ir slepiuosi kaip vaikas, kad nieks nematytų Na kaip gi be Dievo Kalėdos praeis? Ir slepiuosi kaip vaikas, kad nieks nematytų Na kaip gi be Dievo Kalėdos praeis? Užsimerkęs žiūriu, lyg apakęs kareivis Ne į savo pasaulį, nes į savo žodžius Ir tik dainai išplėšęs vakaro saulę Pasišildau rankas, ir pakvimpa medžiu Ir tik dainai išplėšęs vakaro saulę Pasišildau rankas, ir pakvimpa medžiu ♪ Jau seniai dangumi užkamšytos patrankos Jeigu nieks nelaimėjo – švęsti nereiks Vėgėlytė rankas pasikišo po akmeniu Žiemot iškeliavo šarvuoti laikai Vėgėlytė rankas pasikišo po akmeniu Žiemot iškeliavo šarvuoti laikai Tai kas veikti dabar, – lepią taiką stebėti Pasivyti šešėlį, išsidurti akis Ar statyti moliūgo namelį ir žiemai Kailine kepure išdaužyti dantis? Ar statyti moliūgo namelį ir žiemai Kailine kepure išdaužyti dantis?