Besileidžianti saulė manęs nenuves Į dulkėtas miestelio gatves Nėr tavęs, nebeliko tavęs Ir manęs neprisimena dulkės Tavo marmurą dulkės nusėdusios ėda Stotys varganos bėgiais sudievu nurieda Neišsaugota mano, apsaugok tą vietą Kur manęs neatsimena dulkės ♪ Gulkis saule, jau upės paklotos Iškedentos jau priemiesčio pievos miglotos Jausmai seniai susitaikė ir protas Kad manęs neprisimena dulkės Tiktai dūžtantis rytas pro gelžkelio pylimą Varganom stotimis vėlei išveža mylimą Ir kaip merdintis marmuras dulkėm pakyla man To miestelio užmirštos dulkės To miestelio užmirštos dulkės