Dabar išgirsit istoriją
Kuri prasidėjo paprasčiausiu žodžių junginiu
"Ką tu, ką tu, ką tu, ką vakare?"
Ir, kaip ir jinai turėjo paprastai baigtis
Bet vienam iš veikėjų
Jinai baigėsi ne taip jau ir sėkmingai
Tai štai tokia istorija
Zdarovenko seneliukai, ką tu, ką vakare?
Tempk jau savo bulkas greičiau pas mane
Įšausim porą oles tiesiai į veną
'Nol semkė' ant dviejų ir šašlas kieme
Zdarova tėvukai, žinok nepaeis
Faniera dar vėluoja šešiais vakarais
Be to nenoriu eit - lauke dauja šalta
Karočia, viskas gaunas "ne feng shui"
Čilas bratucha, ne cukrinis - neištirpsi
Šaibas užmesiu po vestuvių atidirbsi
Nu blemba seneliukas, tikrai aš ne kondicijoj
Pakviesk geriau tą čiolę iš dvimseptinto narvo
Tu durnas, kočėlą? užpakalizaurą?
Noriu leist "naniet" - pridaužom vakare
Sušausim kokį činčiką, susuksiu samakrutkę
Nebūk tu šitas feideris - no laiferis karočia
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką vakare
Ką tu, ką vakare? (Oh)
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką vakare
Ką tu, ką vakare? (Oh)
Nu gerai paklausyk, pasakysiu kur čia parkė
Atsimeni tą veržlę, kurią čiešinau dar vakar, ne?
Nu tą fainulką iš septinto narvo
Nu tai aišku, kas be ko, ne nu taip, nu tai jo
Tipo sakau aš jai: gal einam ant šmidriaus?
O ji chi chi cha cha, aš jai tirli pirli
Kažkiek pačiešinau, jinai man zeba cool
Aš jai "such wow", "original", "supa dupa"
Karočia buvo pijankė - visiškai "na niet"
Leidom visą vakarą atsipimpalavę
Ir taip kalbasinom atsakančiai lyg ryto
Kol vienas čiūvas sako jai: ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką vakare
Ką tu, ką vakare? (Oh)
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką vakare
Ką tu, ką vakare? (Oh)
Nu ir žinok gavau seneliukas kaip reikalas į lempą
Prišaudė man į dėžę tas amaras
Aš užtinęs visas vaikštau
Vaizdas užsiniaukęs
Fanarai absoliutiškai na niet
Karočia belekas, belenkur, belenkaip, belenkada, belensukuo
Absoliutiškai žiauriai seneli
O prasidėjo taip
Aš jam, žinai, sakau
Ė lopas, labuką, gal tu koks elektrinis?
Nebepezėk loliaga - balandį tau paleisiu
Sakau aš jam čiufarink - kol negavai strėlių
Ir nepamiršk tik savo "jobtvajuko" susirinkti
O jis man: rišk bazarą, tu sustas no name'as
Tavo paniatkės, manęs čia nekanalina
Tu freak'as, fake'as, kas čia per stailas?
Dabar šita čiolė keliauja su manim, ok?
Ir prasidėjo stumykla - na niet
Galvoju: jochaidy, mane gal gliūčinti pradėjo
Nepezėk, nesvaik, nebekerasink čia gerai
Neraganėk lafarikas - ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką vakare
Ką tu, ką vakare? (Oh)
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką vakare
Ką tu, ką vakare? (Oh)
Tada jis atsistojo, savo šliopkėm užsimojo
Aš spėjau tiktai pagalvot: paeis? Nepaeis?
O jis nusiima bliuskę, po apačia vandamkė
Ir supratau - tėvuk bėditas ištiko
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką vakare
Ką tu, ką vakare? (Oh)
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką tu?
Ką tu, ką vakare?
Ką tu, ką vakare
Ką tu, ką vakare? (Oh)