(The tube is reality
And that your own lives are unreal
You do whatever the tube tells you
You dress like the tube
You eat like the tube
You raise your children like the tube
You even think like the tube
This is mass madness, you maniacs!)
Ji taip pavargo nuo tobulumo, tobulo kūno, saldumo
Pirmūnų, nuo Dragūno
Vaidint, kad rūpi, pakol rūko
Linkėjimai vimdantys ant spalvotų atvirukų
Ji taip pavargo skaičiuot taktais
Nekęst faktais
Gailėtis kartais
Kalbėt pilnom burnom kartaus tabako pilnom
Kuriom nepasako nuo rytoj ir nuo vakar
Išeina tyliai ir nematant
Iš ryto, kol sapnuoji svetimas moteris - ji
Ji - tavo šimto naktų nuotykis
Tavo eilės prie klubų
Ji tavo veidrodis pakol tu be rūbų
Neišsiųsta žinutė akcijoj gerumo
Ji tavo nepalaikintas tikrumas
♪
Ji priprato prie griuvėsių savo kambary
Ten užmiega atmerktom, plastikinėm akim
Jei tai tiesa, meldžiam melo
Ji tavęs laukia
Jai tik reikia, kad užsičiauptum
Žodžiai - nenori jų - čia per daug (sėkmės istorijų)
Reikia nedaug tiesos, per daug nedrąsos
Kai sekasi - garsiai, kai tyloje - žemumos
Jai tai per daug tavęs, manęs
Prie kliedesių naivių kavos atneš
Ji - tuštuma, kuriai nebėra vietos
Per mus kaukėtus, nufotošopintus estetus
Ji - pavasariai, kuriuos slepi spintoj
Atveri tik išgėręs, kaip taisyklė - tik švintant
Jie nepanašūs į ikonas ir seniai ne ryšio zonoj, ponios ir ponai
Gal jau kiek per daug šito šou
Kiek per daug žvaigždžių, kiek per mažai žmogaus
Kiek per daug tam kartui
Žemė taip pavargo
♪
Ji priprato prie griuvėsių savo kambary
Ten užmiega atmerktom, plastikinėm akim
Jei tai tiesa, meldžiam melo
Ji tavęs laukia tamsioj pusėj kelio
Ji priprato prie griuvėsių savo kambary
Ten užmiega atmerktom, plastikinėm akim
Jei tai tiesa, meldžiam melo
Ji tavęs laukia
Žemė taip pavargo nuo žvaigždžių, jai taip reikia žmogaus
Žemė taip pavargo nuo žvaigždžių, jai taip reikia žmogaus
Žemė taip pavargo nuo žvaigždžių, jai taip reikia žmogaus
Žemė taip pavargo nuo žvaigždžių, jai taip reikia žmogaus