Tu pratus temdyti akis Jis Tavo šių dienų herojus Pasaulis suksis prieš jus Tad nežiūrėk po kojomis Gilūs randai, įsisenėję nuodai Aplink senai per daug pykčio Ir Tu tai žinai Tu puikiai atrodai šiąnakt Paprasti niekuom dėti mes Žmonės ne savo planetoje Galbūt vertėtų tylėti man Nes per daug pykčio aplink Per daug minčių nedorų Su Tavimi Aplink neskoninga, koktu Privalome dingti iš čia Mes kuriam scenarijų dviese (ya) Iš story'ių ištrynėm save (ey) Juk tu nepaliksi manęs Be vilčių, be pasaulio, be nieko Užtraukiam užuolaidas Gesinam šviesą kai dviese liekam Tu pratus temdyti akis Jis Tavo šių dienų herojus Pasaulis suksis prieš jus Tad nežiūrėk po kojomis Gilūs randai, įsisenėję nuodai Aplink senai per daug pykčio Ir Tu tai žinai Mum laiko neliko beveik Dar neleisiu Tau užsimerkti Mes viską jau žinom senai Bet tu nesustoji vis verkti Aš suprantu, kaip jautiesi Nelaukiu tos nakties Mes du žmonės tuščiam pasauly Dar ieškantys viltes Žinai, jie gali eiti velniop Kalbėt, ką nori ir negalvot Jie šimtas mylių už mūsų senai Ir neketiname sustot Mes šiąnakt negrįšim namo jau (namo jau) Kur kelias nuves – negalvojam Kol pasibaigs kelio ženklai (ey) Jei jausim dar žemę po kojom (Jausim ją po kojom) Tu pratus temdyti akis Jis Tavo šių dienų herojus Pasaulis suksis prieš jus Tad nežiūrėk po kojomis Gilūs randai, įsisenėję nuodai Aplink senai per daug pykčio Ir Tu tai žinai