Muzikante Lietuvos
Tu ardaisi be galvos
Į sceną raunies
O tau vis gaunas š
Lauki, gal kas pastebės
Aš žinau kas tau padės
Tau reikia hito, kuris taškytų
Yeah!
Tai turi būti fucking kosmosas
Jis turi bombinti stotis visas
Kad ištaškytų totaliai mėsas
Kad nuo jos staugtų visas Siemens'as
Žodžiu, tai turi būti
Gabalas antimaterijos
Iš visatos periferijos
Gabalas antimaterijos
Iš visatos periferijos
Tą naktį, kai visur tamsu, šneki su kosmosu
Ir tarp visų garsų iš tolimiausios zonos
Tavo neuronus kutena vibracijos
Ir supranti, kad jos - tai tavo raktas
Į tai tavo CV, į spindintį scenos pasaulį
Aušta rytas, dar skamba vytas, iš paukščių tako orbitos
Nuojauta sako: tai hitas
Tu išskridęs
Wow, tai veža, tu laimi garažą, bet juk tau to maža
Tu svajoji, kad į sceną mergos mestų savo apatinį trikotažą
Kas tavo narkotikas?
Tu atsakai: kai plaikstos plaukai, kai plaikstos plaukai
Kada visus po savo kontrole tu laikai?
Kai tu juos taškai, kai tu juos taškai
Dabar tu fiureris, vadovas būgnų artilerijos
Dabar šamanas tu, visus privedęs prie isterijos
Nes tavo rankose
Gabalas antimaterijos
Iš visatos periferijos
Buvo saulėta diena
Aš su mergina, su tėvo Škoda
Variau į sodą, jė-ė-ė
Staiga sustojo mašina
Nevažiuoja ir gana
Išlipę matom - kažkas prie rato
Nežinomos kilmės
Tai kas galėtų būti tai?
Gal tai Biliūno svirno pamatai?
O gal patrankų vokiečių šratai?
O gal tai - biržų vėliavos skutai?
O pasirodo tai
Gabalas antimaterijos
Iš visatos periferijos
Kas tavo narkotikas?
Kai plaikstos plaukai, kai plaikstos plaukai
Kai tu juos taškai, kai tu juos taškai
Kai plaikstos plaukai, kai plaikstos plaukai