Jei galima, dabar pradėsiu be kozirių, su tuščia korta
Žaidimą žaisim dviese, iš visko, paskutinį kartą
Aš dabar paleisiu kryžius, aš turiu piktą ranką
Aš šiandien pasiryžus smaugt, tave statyt į kampą
Tai paleisk, nebijok mane skaudint
Nes aš skaudint tavęs nebijau
Tada paklausyk, kaip nerimas rauda
Virš mūsų dviejų, kai nežinom, kur eiti toliau
♪
Tavo balsas neapykanta lūžta
Namuose, kuriuos mums išrinkai
Tavo mėtomos vazos sudūžta
Virš tos jūros, kurią mums tada nutapei
Šitaip dūžta į gabalus viltys
Ir išnyksta švelnumas kaip dūmai
Kai nėra jau ką saugot, yra ką dalintis
Skyla pusiau šalti gintariniai rūmai
Tau ir man reiktų gal
Viską atsukti atgal
Palaukti, kol pyktis praeis
Nes niekas tavęs nepakeis
Tau ir man reiktų gal
Bent valandai grįžti atgal
Palaukti, kol pyktis praeis
Nes niekada niekas daugiau
Niekas tavęs nepakeis
♪
Ir kaip mes iki to priėjom, kaip priaugom?
Viens kitą žudom ir vėl viens kitą slaugom
Kada liečiam, mes gydom arba žeidžiam
Kada siekiam, mes mylim arba žaidžiam
Aš tave skaudžiai
Aš tave meiliai
Aš tave bučiniais
Aš tave peiliais
Vienas kito maldaujam nutilt
Nes degina šiurpas taip stipriai, kad norisi mirt
Tau ir man reiktų gal
Viską atsukti atgal
Palaukti, kol pyktis praeis
Nes niekas tavęs nepakeis
Tau ir man reiktų gal
Bent valandai grįžti atgal
Palaukti, kol pyktis praeis
Nes niekada niekas daugiau
Niekas tavęs nepakeis
♪
Niekas tavęs nepakeis
♪
Niekada niekas daugiau
Niekas tavęs nepakeis