Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj Raudonos, kad pravirkt gali Rasa ten laša nuo lelijų Lyg dalgio ašmenys – gaili Ir pjauna širdį tarsi dobilą Lig gyvuonies, lig pašaknų O vakarais kažko taip tolima Kažko nėra, kažko nėra – lyg artimų Tokia tyla gyvybėn smelkias Kasdienio židinio ugnim! Tokia daina, kad užsimerkia Dainuodami – lyg mirdami! Lig pašaknų ten pjauna širdį Ten teka vandenys liūdnai Ir dulkės vieškelių dar šiltos Tarsi sodybų pelenai ♪ Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj Raudonos, kad pravirkt gali Rasa ten laša nuo lelijų Lyg dalgio ašmenys – gaili Ir pjauna širdį tarsi dobilą Lig gyvuonies, lig pašaknų O vakarais kažko taip tolima Kažko nėra, kažko nėra – lyg artimų Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj