Rado Onulė ant tako Raudoną siūlą Iš vaikiškos kojinės O gal iš vaivorykštės? Atsisėdo ant kupsto Ir pagailo Onulei to siūlo Ir iš gailumo apsiverkė Ir pagailo Onulei Vyturio lizdo dirvone Šį rytą į kūdrą įkritusios bitės Ir smėlyje vaiko pėdos Ir pagailo Onulei Kad plūgais apars vyturio lizdą dirvone Kad bitė ratuota namo nesugrįš Ir liks alkana bičių motina Kad vaikai tie užaugs ir pasens O raudonos vaikiškos kojinės Bus per mažos Per mažos jų kojoms, per mažos Sėdėjo ant kupsto Onulė Ir verkė, laikydama rankoje siūlą Taip verkė, taip verkė Lyg būtų sudegę namai Taip verkė, taip verkė Lyg būtų sudegę namai Kvailutė Onulė Kvailutė Onulė Kvailutė Onulė