Ne jiems, o mums, ne dėl jų - dėl mūsų
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę
O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko
Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo
Ne jiems, o mums, ne dėl jų - dėl mūsų
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę
O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko
Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo
Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi
Mintys, patapę bagažu, į laisvę prašosi
Klausydamas ramaus širdies instrumentalo
Kai laiptinės betono sienos virsta mano darbo stalas
Iš tekančio vandens skubėjimo imu judėjimą
Iš akmeninių knygų - meną pasiversti vėjumi
Su jais kalbėjome, dalinomės idėjomis
Aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimą
Jie sėjo mano viltį mažom dalelėm ryžių
Kai į save išeidavau, jie kantriai laukė, kol sugryšiu
Būna - reikia laiko, rūkas prasisklaido
Vėl imu purkštuką, kad paišyt miestą raidėm
Ne jiems tai darau, ne dėl jų - dėl mūsų
Per pusę - vandenį, druską
Visa tai, ką visą laiką į save geriu
Aš sudedu į muziką, kurią skiriu
Ne jiems, o mums, ne dėl jų - dėl mūsų
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę
O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko
Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo
Ne jiems, o mums, ne dėl jų - dėl mūsų
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę
O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko
Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Man niekas nieko neįdėjo kelio pradžioje
Aš nemiegojau su sėkme, neteko reinkarnuotis turčium
Išskyrus keletą supratusių - o tai užgrūdina
Deja, beje, pasaulis juokės arba buvo kurčias
Purčiaus, o jis darė su manim tą patį
Bruko užmarštį - rinkaus karčią atmintį
Išmokau girdėti, vertinti klausymą
Kiek bebūtų atsakymų - turėti dar vieną klausimą
Nemėgstu aukso - visada buvau sidabras
Deimantai sucks, geriau krištolas - akmuo paprastas
Į širdį gyvą, jei siela - kulka
Man svetima tai, kas lentynose dulka
Mačiau kaip tie, kuriais tikėjom
Virto tais, kuriuos apsėdo
Šiukšles įmanoma sudeginti, bet pelenuose
Liks pėdos, nebeliks vietos, neištrint gėdos
Pagarba - ne daiktas, kur pakampėm mėtosi
Mačiau, kaip gatvėse įsigali romantinis cinizmas
Vietoj "mūsų" tampa "mano", suprantu - kapitalizmas
Su laiku bujoja ego ir ambicijos, o aš tenoriu
Kad būtų saugomos tradicijos!
Ne jiems, o mums, ne dėl jų - dėl mūsų
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę
O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko
Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo
Ne jiems, o mums, ne dėl jų - dėl mūsų
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę
O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko
Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo
Laikas laša minutėm į karsto dangtį vinutėm
Stebėdama, kaip snobai baigia sms žinutėm
Baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis
Įkalina tūkstančius - išlaisvina vienetus
O mano siela jaučia alkį
Todėl imu betoną, sutrupinu iki minčių
Ir užtepu ant rhyme'o duonos
Kad susitaikyt su žeme, kad nuraminti būtų dangūs
Ranka braižau ore magijos ženklus
Instaliuodamas garsą balso stygų membranose
Jausminėse, garsinėse gamose
Kasdienėse paprastų žmonių dramose
Tai, ko nematai, tarp reklamų ekranuose
Šaukiančiose: "Nėra vaisingų kūrėjų!
Praloštas mūšis, pragertas tikėjimas!"
Reikia dūšios, čia tuščios - nei peno, nei meno
Jie sakė: "Tai neįmanoma!" - o mes gyvenom!
Tamsa ir saulė panašios
Abi jos akina skaudžiai
Rūgštimi išrinktiesiems ir opiumu liaudžiai
Ieškančiai draudžiamo, baudžiama skaudžiai
Bet vis dar tikinčiai
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo