Krenta snaigės plastikinės Iš supjaustyto dangaus Dūžta lėkštės veidrodinės Ant baltuojančių stalų Trys nuskendę mėnuliai Sukasi ne į tą pusę O toji melagė guli Ieško stiklo duženų Kartais noris niekad nepabust Norisi tyloj išnykti Tapti miestu be žmonių Kartais noris nieko nesuprast Apsiklot tinklu ramybės Virsti ežero ledu Stovi laisvi šmotuose Vis dar be raukšlių Žymisi Makarno aukštį Sukasi jos iš sapnų Ant namų delfinai miega Pasikloję pelenu Kartais noris niekad nepabust Norisi tyloj išnykti Virstu miestu be namų Kartais noris nieko nesuprast Apsiklot tinklu ramybės Virsti ežero ledu