Kaip dienos bėgo, taip bėga
Ir toliau nesimiega
Pažadais nesimėtau
Pirmoj vietoj garbė juk
Nesakyk neįspėjau
Nieko nebūna už nieką
Nesakau jog dėjau
Tiem kas klauso tiem dėkui
Iš jūsų visos parašos, parodykit man panašų
Kuris nepisa proto, ir nemeluoja ką rašo
Nieks neperspėjo, jog nereik tikru čia būti
Nepriklausiau nei vakar čia, nei rugpjūtį
Nori visko tiek daug, nori visko su skoniu
Nepagauni ironijos, tema būt be deguonies
Visi ponai ir ponios taip dirbtinai malonūs
Muzonas prie algos tau bonus
Tavo gyvenimas fonas, pats sau non-grata persona
Tau taip pačiam neatrodo, svarbu atrodo iš šono
Svarbu gyventi iš oro, vaibas tik tai ant minoro
Vienas iš milijono
Kaip naktys lėkė taip lekia
Non-stop'u šiame bardake
Vis klausiu savęs:
Kokiu point'u mes čia patekę?
Laiko vis nepakake, kasdienybė slegia
Bet neprisipildė žetonų mano mesteke
Prisipildė daugiau padrikų minčių i lapą
Laba, čia MC freestyle'u šįkart, ir rankos dreba
Po to kai dalį savęs paguldžiau į kapą
Bleha. Kaip zajabys būti soliaku
Kaip būtų zajabys man nebūti manimi
Bent truputį, švęst naujaką
Žliumpt išlydint rugpjutį
Nesiparint savo paskirtimi šiame visatos kamputį
Ir chuli čia teko pakliūti
Nebebūti depresyviu, negalvot minčių negatyviu
Būti paprastu eiliniu styvu
Viduj negyvu, besididžiuojančiu buitimi
Pasiklydus pilkoj masėj be motyvo