Davai eilinį kartą šmotelis nuo mūsų
Domas, Karu
Hahahaha, šiandien blaivas
Tai va, žmogėnai, turėkit, laikykit
Pagaliau aš vėl gimtoj stotelėj
Tampiaus tašes, dabar vėl stoviu vidury savojo kelio
Veidai tie patys, prikolai irgi
Viskas, kas giliai, ir vis palaiko plakant mano širdį
Namai namais - prisimeni išvykęs
Grįžusiam gerai bet ką iš tų senų laikų sutikus
Nepasikeitė kiemai, net mašinos stovi tos pačios
Dračiovas su dviračiu, kurio sėdynei jau per plačias
Galiu sakyti - ačiū tiem, kas nepamiršo
Judėjo, tikėjo, svajonėm pasipiršo
Laikai šitie iš tikro ganėtinai pamoini
Matau, kaip chebra centus traukiasi iš savo kojinių
Studijos, kolegijos, visokie bakalaurai
Stipendijos, darbai velkasi su varkių aurom
Lyg būtų du gyvenimai kitokie
Vienas - tam, kad reikia, kitas - kokį tu gyventi moki
Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų
Kas kuria su savo svajonėmis, jau užsilyzino
Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim
Juk senai gyvena pinigai su šiukšlėmis moralėj
Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų
Kas kuria su savo svajonėmis, jau užsilyzino
Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim
Juk senai gyvena pinigai su šiukšlėmis moralėj
Tie, kas mindė, čia neliko mindomais
Kas buvo vyrai - liko vyrais, jie nepavirto pindomis
Ponučiai rinkosi eilinius liuks apartamentus
O mes svajojom tik truputį, tam tikrais momentais
Žvaigždėm bekrentant, nekristi patys stipriai stengėmės
Bet nubrėžti tikslai juk taip dažnai pralenkia mus
Palieka vytis, yra tokių, kuriuos pasiveja
Bet dauguma į sunkumus žiūri juk pasyviai
Jau pasibaigė planų kūrimas, dingsta ryžtas
Mes virstam tais, kurie daryti darbus nori kaulų pirštais
Ir jei mum pareigą kas nors ir patiki
Mes ją vadinam pareiga tiktai jei gaunam už ją atlygį
O žodis "ačiū" prasmę turi ne tą pačią jau
Nes naglumu supančioti mes vis dažniau pradėjom kandžioti
Nepratę vaikščioti sidabro aikštėmis
Toliau betone rašom laiškus ir nesvarbu, ar aišku jums
Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų
Kas kuria su savo svajonėmis, jau užsilyzino
Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim
Juk senai gyvena pinigai su šiukšlėmis moralėj
Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų
Kas kuria su savo svajonėmis, jau užsilyzino
Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim
Juk senai gyvena pinigai su šiukšlėmis moralėj
Aš išvažiuoju, išvažiavęs visada sugrįžtu
Keliaudamas matau, jaučiu ir nauja išpažįstu
Jaunas dar, vis ieškau kelio iš rutinos
Žinau, kad pasakysi, jog gyvenimas - cukrus citrinoj
O man įdomu eit per juoda-balta
Suprast, ką reiškia šiluma ir drebėt, kai yra šalta
Va, dabar vidus nuo norų gėrio kaista
Pildome visus ir nei minutės neiššvaistom
Nesvarbu oda, tavo puodai, tavo maistas, tavo gryčia
Tu gyvenk, mes juk neprašom tavęs įsileisti
Nedėstyk sąlygų, nebrėžki linijų
Nes tau vienam tiktai įdomu, kad eilinį kartą jas užmynėme
Mes patys žinome, kuo vakarai nuo ryto skiriasi
Rytais žygiavę žmonės vakarais kaip šmėklos iriasi
Savo rutinose, o ten problemos, vienos bėdos
Savo pasauliuose, kur jiems patiem nebėra vietos
Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų
Kas kuria su savo svajonėmis, jau užsilyzino
Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim
Juk senai gyvena pinigai su šiukšlėmis moralėj
Negriaunam tiltų, mes nestatom šimtamečių vizijų
Kas kuria su savo svajonėmis, jau užsilyzino
Gyvenk šiandieną, kol šiandien gyventi galim
Juk senai gyvena pinigai su šiukšlėmis moralėj
Visi gyvena - vienam pasauly, o mes gyvenam Mogiliove
MOG -
Kas -, kopūstagalviai
Haha, čia tipo tu atnešei jį sau?
Pabūkim ramūs, gerai? Viso gero
Nereikia dramos, hahaha