Nuvingiavo pievų toliais mūsų takas Ir pradingo rūko jūros tolumoj Ant rankų jį užsupo gluosnių šakos Kaip tavo balsą tolstančioj dainoj Kad tamsią naktį man žvaigždes ir vėl uždegtum Kad vėl pažvelgtum gerom akim Atėjus tyliai meilės pasaką pasektum Ir pasiliktum čia su manim O, kokiais vardais tave beprisišaukti Ir kokiam kely tave man susirast? Žinau, vis tiek tavęs aš eisiu laukti Tik gluosnių kalbą kas padės suprast? Neužpūs širdy ugnies šiaurusis vejas Neklaidinkit, klaidūs vieškeliai, prašau Aš ja tikiu, kaip visada tikėjau Jos vardą savo širdyje rašau Kad tamsią naktį man žvaigždes ir vėl uždegtum Kad vėl pažvelgtum gerom akim Atėjus tyliai meilės pasaką pasektum Ir pasiliktum čia su manim O, kokiais vardais tave beprisišaukti Ir kokiam kely tave man susirast? Žinau, vis tiek tavęs aš eisiu laukti Tik gluosnių kalbą kas padės suprast? ♪ O, kokiais vardais tave beprisišaukti Ir kokiam kely tave man susirast? Žinau, vis tiek tavęs aš eisiu laukti Tik gluosnių kalbą kas padės suprast?