Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs krūtinėj stingsta kraujas
Ir niekur niekur laimės nerandu
Padovanok nors mažą džiaugsmo lašą
O šypseną įteik be paslapčių
Be jos kasdien man žemėj vietos maža
O danguje aš nematau žvaigždžių
Be jos kasdien man žemėj vietos maža
O danguje aš nematau žvaigždžių
Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs, krūtinėj stingsta kraujas
Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs krūtinėj stingsta kraujas
♪
Nušvisk vaivorykštės skara rasota
Būk saulės pranašu šviesios lemties
Atnešk man dainą, niekad nedainuotą
Ir grandines ant mylinčios širdies
Ateik, ateik pavasariui nušvitus
Ateik, ateik, kai saule įdienos
Ateik rudens lietum rasota rytą
Ar kai šiluos sprangi tyla žiemos
Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs krūtinėj stingsta kraujas
(Ir niekur laimės nerandu)
Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs krūtinėj stingsta kraujas
Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs krūtinėj stingsta kraujas
(Ir niekur laimės nerandu)
Man reik tavęs, kaip žemei reikia saulės
Man reik tavęs, kaip sodui reik žiedų
Man be tavęs krūtinėj stingsta kraujas