Senas smuikas kartoja garsus
Tavo lūpos - prisirpusi pasaka
Bet kiti ją kartoja už mus
Ir kiti saulę žadina vasarai
Tu prašei, kad palietęs tave
Praeitin niekada nebekviesčiau
Kad senąja miestelio gatve
Paskui pilką šešėlį nebėgčiau
Atsiminimai gyvena šalia
Lyg Kalėdų seni atvirukai
Vėl priglūsta prie žemės žole
Ar ištirpsta lyg švytintis rūkas
Atsiminimai gyvena šalia
Lyg Kalėdų seni atvirukai
Vėl priglūsta prie žemės žole
Ar ištirpsta lyg švytintis rūkas
Pagailėję gerumo kitiems
Atminties negesinkime liūdesiu
Paprašykim Kalėdų rimties
Kad prikeltų mus žemei pabudusiai
Kai pavasaris glostys rankas
Kai ištirps visos snaigės ir ašaros
Tegu veda mus takas, bet kas
Iš Kalėdų – tiesiai į vasarą
Atsiminimai gyvena šalia
Lyg Kalėdų seni atvirukai
Vėl priglūsta prie žemės žole
Ar ištirpsta lyg švytintis rūkas
Atsiminimai gyvena šalia
Lyg Kalėdų seni atvirukai
Vėl priglūsta prie žemės žole
Ar ištirpsta lyg švytintis rūkas
Lyg švytintis rūkas
♪
Atsiminimai gyvena šalia
Lyg Kalėdų seni atvirukai
Vėl priglūsta prie žemės žole
Ar ištirpsta lyg švytintis rūkas
Atsiminimai gyvena šalia
Lyg Kalėdų seni atvirukai
Vėl priglūsta prie žemės žole
Ar ištirpsta lyg švytintis rūkas
Ar ištirpsta lyg švytintis rūkas
Lyg švytintis rūkas