Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu Žvilgsnį staiga palydėjo ryto vienplaukė daina Ir lyg styga suskambėjo žavesio tyro pilna Ak, tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma Gęsta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma Ak, tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma Gęsta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma ♪ Spruko ruduo susigūžęs, dingo iš mano širdies Jam dėl jaunystės gegužis šokiui šį vakarą kvies Lik, neskubėk grįžt į sapną, dar pasibūk, padainuok Žvilgsnį lyg žiedlapį kvapnų dar sykį padovanok Ak, tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma Gęsta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma Ak, tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma Gęsta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma ♪ Vasaros saulė sutvisko ant rudeninių gėlių Ir atminties obeliskų, rymančių miegu giliu Ak, tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma Gęsta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma Ak, tos akimirkos žavios, jų slėpinių šiluma Gęsta kaip vakaro žaros, gyvos kaip meilė pirma Ak, tos akimirkos žavios