Aš buvau daug vietų, mačiau žmonių, man Dievas sako man būt vienam
Taigi nudegsi kuo bebūtum, neišsišok, būki tyliai sau
Nenumatyt, žmonės mėgsta, kai tu jiem šypsais
Bet taip negaliu vaidint, išeinu ant lūpų, akių su x'ais
Būna rankos nekyla, kad ateičiau į gerą kelią
Vėl iš naujo, kai jos nusvyla, vis sunkiau tikėti į save
Taigi bijom vienas kitų, bijom duoti pirmą kontaktą
Jam užtektų nusišypsoti, kaip netyčia gausi į kaktą, seni, faktas
Jėga ne tiesoj, tiesa jėgoj, nesupūk šešėly
Būk akmuo dykumoj, kada vėjas pusto smėlį
Per daug vienatvės, aplink mane slenka zombiai
Noriu bent dalį viso skausmo muzika gydyti kaip kongai
Jėga ne tiesoj, tiesa jėgoj, nesupūk šešėly
Būk akmuo dykumoj, kada vėjas pusto smėlį
Per daug vienatvės, aplink mane slenka zombiai
Noriu bent dalį viso skausmo muzika gydyti kaip kongai
Kiekvieną dieną minint sielos mirimo datą
Palieku chatos sienas, jų sielos palieka chat'ą
Būnu per jautrus būti ramiam po savo šūdo
Mano veiksmų neįmanoma keist, kai būnu ant mood'o
Valandą vieną, kitą valandą - viskas baigta
Tau keista? Matai šaltam veide pagesintą aistrą
Kaip pigiai mus deportavo tam, kad niekad nebematytų
Tavo tiesa čia nieko nereiškia tiem, kas pratę būti tarp mitų
Jėga ne tiesoj, tiesa jėgoj, nesupūk šešėly
Būk akmuo dykumoj, kada vėjas pusto smėlį
Per daug vienatvės, aplink mane slenka zombiai
Noriu bent dalį viso skausmo muzika gydyti kaip kongai
Jėga ne tiesoj, tiesa jėgoj, nesupūk šešėly
Būk akmuo dykumoj, kada vėjas pusto smėlį
Per daug vienatvės, aplink mane slenka zombiai
Noriu bent dalį viso skausmo muzika gydyti kaip kongai