Primatai mato kitoki nei patys meta iš rato
Parodys gyvatės, nepaliks netgi kvapo.
X2
Visus palaiminu, pats žudausi rhyme'uose,
Žvilgsnis padangėje, nesibaiminkim, už rankų paimam
Būty maža dėžutė išsisižudo, dalys lieka šaldytuve krūvos
Adata ir siūlas - siūlymas manas.
Smulkus kaip kruopos manų
Berti smėliu
Visi išmano
Stebiu iš po medžių šešėliu
Juoda, nes tamsu, tamsu, nes gėla,
Žudyk demonus, šviesos, vėl prisikėlus runos, vidinės sienos, kiemas
Jausmai
Ir sielos,
Tie geresni - juoda - velniop sistemą.
Maitinuos energija, beja, žudau kas kartą,
Ir kai pabunda vėl gi ją, jau žino mano vardą.
Stuburo atranda tvarką tyli, kai gudresnis kalba
Patys nesupranta
Inkstinktyviai juda galva.
Vaikštantys kiemais neapšviestais tik vakarais
Sutelkę dėmesį
Tfu blet, kiek pripisęs proto.
Nebijai tiesos savos, bet tik už nugaros klauso įdėmiai gi
Akis nuleidęs ko tu?-
Barkodai - štampuoti
Laisvi - bet už grotų
Svajonėm – parduotom
Zonoj - komforto.
Liki prie likerio, jei mėgsti saldžiai
Jie irgi įkala jo, bet tik tai pradžiai.
Siela surišta su kūnu grįžta drebuliu,
Kiek kiltum, nėra pataikūnų, kad kito skūra vilktų
Statantys tiltus, matantys veidus pilkus,
Kol vakarai.
Kol vakarai per ilgūs.
Patamsiais mėto šypsnius iki ausų suplyšusius
Tik nužudyk visus, kad pajaust kumščius atlyžtančius, (nes)
Nužudęs tūkstančius, randi tik tai šimtus, (nes)
Patapęs tūkstančiu matai tik tai žmogus.
Punktyro liniijas ant savo kaklo retas mato
Sau nuolaidžiaut įpratus
Snaigė lavinoj kalte atsikrato,
Bet juoda žino, juoda pasižymi,
Nes patyrę, kur
Bendroj dirvoj net piktžolė žydi.
Kur mūsų šūdas žudo nykumą, nekrūva tu - šūde,
Mes skaistyklos mūde kol į rojų visi grūdas,
Nes jiem to niekad neįkąst, kad ne tamsa yra tas monstras
O tamsoj tu monstras pats.
Tad ir pamestas? perkastom gerklem palikus
Pagaliau supras, kaip mirtis jom tinka.
Kaip mirtis jom tinka...
Pilnaverčiai, pilkaveidžiai,
Pilnos gatvės pilkų medžių.
Primatai mato kitoki nei patys meta iš rato
Pamokys gyvatės, nepaliks netgi kvapo.