Kai jos akis trečią kartą palietė diena Anksti ryte, kai paukščiai vėl prisiminė save Tiktai tada. tiktai tada ji tapo vėl laisva Tiktai tada, kada tyla apsigyveno jos mažytėj širdyje Prieš tai ji gimė visiškai akla Ji lūpomis ieškojo kur mama Bet ta, kuri pagimdė ją prieš tris ilgas dienas Išėjo lauk, pajutusi vėl atrištas rankas Tas tris dienas akla mergaitė šaukėsi žvaigždes Kai jos išgirdo ją, kažkas palatoj uždegė žvakes O tuo metu. o tuo metu dulkėtame lange Labai arti, kažkur šalia, pasaulis buvo toks kaip visada Dabar jos nebėra ir ačiū dievui ji dabar laisva Bet kas ten tyliai verkia tavyje Ar tu gali išgirst? kažkas taip žiauriai panašaus į ją