Akyse tik vienetai Jie visi tavi įkaitai Seksi tol, kol pradės sekti tave Nersi tol, kol būsit dugne Nėr žmonių, vien tiktai galimybės Nėr kaltų, čia jų atsakomybė Paneria, išneria Paneria, išneria Paneria, išneria Paneria, išneria Paneria, išneria Paneria, išneria Paneria, išneria Paneria, išneria Pameta išnarą Pakelia inkarą čia jau gana Svarbiausia ištraukt save Kiti nors ir liks dugne Vandeny vaizdas išsilieja (ribų nematai) Nėr veidų, tik kūnas tesieja (ribų nematai) Su melu, su kvapu, kurį užuosi (ribų nematai) Kurio paragausi, kurio pakartosi (ribų nematai) Jei nebegrįši tai kam tada tvardytis? Nieks nesuuos kol sąžinė pabus Dar vienas prizas, kurio turėtum gėdytis Pasaulis šįkart tau palankus Palankus Oro burbulas nepatvarus Paneria, išneria Paneria, išneria Paneria, išneria Paneria, išneria Pameta išnarą Pakelia inkarą čia jau gana Tavęs jau gana Tavęs jau gana