Kartais būna norų keistų Perplaukti jūrą vienu irklu Vakaro tiltu lipti į dangų Žemę apjuosti vaiko žvilgsniu Kur priskint žibuoklių tau Žiemos vidury, aš jau žinau ♪ Aš norėjau būti medžiu Tau įkvėpti paukščių sapnų Pro tavo langą nerti į dangų Kvepiančią vėju pievą žvaigždžių Kur priskint žibuoklių tau Žiemos vidury, aš jau žinau (aš jau žinau) Aš norėjau būti žodžiu Juo pavadinti sielas daiktų Iš tavo lūpų tyliai nunešti Dievui į ausį mūsų balsus Kur priskint žibuoklių tau Žiemos vidury, aš jau žinau Kur priskint žibuoklių tau Žiemos vidury, aš jau žinau (aš jau žinau)